„Šiame miestelyje netoli jūra, ten buvo pilis ir uola, kur gyveno drakonas. Drakonas kiekvieną dieną skraidė virš miesto ir savo ugniniu kvapu užteršė orą, o gyventojai mirė. Tie, kurie išgyveno, paliko miestą, ir miestas buvo apleistas”.

Tai legenda apie Kasiopi kaimelį, vieną iš Korfu jūros uostų. Dabar tai viena iš kurortinių vietų. Tiesa, nėra jame didelių viešbučių kompleksų, vien nedideli viešbutėliai, apartamentai, promenadoje krūva tavernų, kepyklėlių, kafenijų… Vasarą iš uosto išplaukia pramoginiai laivai, plukdantys į ekskursijas palei nepakartojamą salos rytinę pakrantę. Yra keletas nepakartojamo grožio paplūdimių įlankėlėse.

Kasiopi yra šiaurės rytinėje salos dalyje, apie 37 km nuo Korfu miesto, o jei plauksite jūra, apie 18 jūrmylių. Kažkada ta buvo gana sunkiai pasiekiama kalnų keliukais vieta. Kassiopi yra pirmoji vieta Korfu, o kartu ir Graikijoje, minima kelionių aprašymuose. 

Vietovė buvo apgyvendinta dar IV – II a.pr.kr.,  romėnų laikais tai buvo klestintis miestas. Kasiopėjoje lankėsi Ciceronas, Ptolemėjas, netgi Romos imperatorius Neronas, kuris čia turėjo vasaros vilą.

Kasiopi tvirtovė, kurios liekanos iškyla ant kalvos virš uosto, buvo pastatyta ant romėniškos pilies Bizantijos laikais, greičiausiai XII amžiuje, o venecijiečiai, ją sunaikinę 1386 m., užėmė Kassiopi uostą. O šalia nuo ankstyvosios krikščionybės laikotarpio Panagia Kasopitri bažnyčia stovėjo šalia uosto – vietoje, matomoje iš pro šalį plaukiančių laivų.

PANAGIA KASSIOPITRA CERKVĖ IR STEBUKLINGOJI IKONA

Panagia Kasiopitra yra laivų ir jūreivių globėja. Pro Kasiopi laivams, keliaujantiems toliau į Jonijos jūrą ir Graikiją, tekdavo praplaukti pavojingus sąsiaurius. Dažnai čia kildavo audros. Kasiopi uostas būdavo puiki užuovėja pasislėpti nuo siaučiančių bangų. Uostas taip pat turėjo gėlo vandens šaltinių, gyvybiškai svarbių laivams ir jų keleiviams. Todėl jūreiviai garbino Panagią Kasiopitrą, kad išliktų gyvi audrų metu. Tiek prekybiniai, tiek piligriminiai,  tiek karo laivai, plaukdami palei uostą, patrankų salvėmis sveikindavo Panagią Kassiopitrią.

Bažnyčia buvo visai netoli uosto ir buvo matoma iš jūros, daugelis piligrimų matydavo  ją tik iš laivo ir niekada nelipdavo į krantą. Arba įgula pasiųsdavo tik vieną ar kelis piligrimus, kad jie paaukotų Mergelei, ir toliau tęsdavo kelionę.

Kada buvo pastatyta Kasiopi bažnyčia nėra aišku, greičiausiai ji stovi ant buvusios Dzeuso šventyklos griuvėsių. Romėnų ir bizantijos laikotarpiu gyvas miestas vėliuau ištuštėjo. Aplink cerkvę buvo negyvenama bent XIV amžiuje ir XV pradžioje, todėl aplink bažnyčią nebuvo jokių pastatų, išskyrus tų, „kalogeri“ (graikų kunigai ar vienuoliai). Jie tarnavo ir prižiūrėjo vis labiau garsėjančią bažnyčią, gyveno iš pajamų, gautų iš pamaldžių lankytojų aukų. O ant kalvos virš bažnyčios stovėjo pilies, kurią, pasak legendos, sunaikino slibinas, griuvėsiai.

Cerkvėje buvo saugoma garsioji stebuklingoji Mergelės Kassopitros ikona. Čia degė amžina lempa, kuri „visada dega ir yra pilna aliejaus, niekada nepildoma“, o galinėje sienelėje buvo įtaisyta bent viena kita lempa, taip pat dantis ir šonkaulis drakono, kuris, pasak legendos, sunaikino pilį. Žmonės kalbėjo, kad priešais stebuklingą Mergelės ikoną degančios lempos aliejus buvo galingas vaistas nuo karščiavimo: jei pamerktumei figmedžio, augančio už koplyčios, žievės gabalėlį.  O taip pat aliejus apsaugojo nuo audringų orų, o tai buvo labai svarbu keliaujantiems jūra. 

Mergelės Kassopitros ikonos šlovė dar labiau išaugo 1530. Stefanas, jaunas graikų valstietis buvo neteisingai apkaltintas vagyste ir jam buvo išlupti akių obuoliai. Stefanas katu su mama pasiprašė nakvynei į cerkvę, jis miegojo po ikona, ir ryte stebuklingai atmerkė akis – jis galėjo matyti. Prieš tai buvusios rudos akys tapo mėlynomis. Žinia apie stebuklą labai greitai pasklido po salą, taip pat į kaimynines Epyro ir Albanijos pakrantes, todėl buvo įkurtos kelios bažnyčios, skirtos Mergelei Kassopitrai. 

Kai XVI amžiuje turkai osmanai puolė salą, jie griovė ir Kasiopio cerkvę (nors iš tiesų ta cerkvė neturėjo jokios strateginės reikšmės). Cerkvė visa buvo sugriauta, apšnerkšta, tik mergelės ikona buvo nepaliesta. Kalbama, kad vienas turkas bandė nuimti sidabrinę ikonėlę, kurią paprastai aukoja tikintieji, ir apako. Daugiau nei vienas turkas nedrįso prisiliesti prie jos.

Anglų dvasininkas ir kelionių rašytojas George’as Wheleris, aprašydamas savo apsilankymą bažnyčioje 1686 m. aprašo, kaip graikų vienuoliai susirinkdavo aukas.  Pamaldieji ant freskos dėdavo monetas, kad pamatytų, ar jos neprilips, ar nukris, taip nustatydami, ar žmogus, kurį jie turėjo omenyje, yra gyvas, mires.

BIZANTINĖ TVIRTOVĖ

Kitas senuosius laikus menantis statinys yra Kasiopi bizantinė tvirtovė. Dabar ji visiškai apleista, išlikę sienos, o viduryje auga alyvmedžiai. Pilies perimetras yra 1,073 km ilgio ir yra keturkampio formos su 19 tvirtų bokštų, saugančių sienas. Pilies plotas yra 35 177 m2 . Centrinis pilies bokštas dingo, tačiau pagrindiniai vartai yra, su dviem tvirtais bokštais iš abiejų pusių.
 Sienos storis prie vartų 1,9 m. 

Kasiopio kultūros asociacija kiekvienais metais rengia Kasios Dzeuso bėgimo rungtynes. Renginys skirtas atletams. Yra įvairių bėgimo trasų.

Jei kas norėtumėte prisijungti, šįmet planuojamas gegužės 15 d. Informacija ir registracija čia https://kassiosdias.gr/en/