Muilo fabriko savininkas: kuo ilgiau laikomas ir džiovinamas muilas, tuo jis geresnis.

Šitą muilą kiekvienas, apsilankęs Korfu saloje, privalo įsitraukti į „būtinų parvežti suvenyrų sąrašą“. Žalias alyvuogių aliejaus muilas, neišvaizdžiai supakuotas, labai panašus į mūsų ūkiškąjį. Kažkaip daugelis turistų jo net nepastebi – griebia su paveiksliukais 😊. O gal kad tas Patouni muilas pigus?😊.

„Patouni“ – tai pats geriausias, pats tyriausias, švariausias muilas visoje Korfu, pagamintas seniausiame visoje Graikijoje muilo fabrike pagal autentišką šimtmečio senumo technologiją bei su senąja įranga. Šis muilo fabrikas įtrauktas į Graikijos nematerialaus paveldo sąrašą.

***

Kai pirmąkart užėjau į Patouni muilo fabriką Korfu mieste prieš kokius 4 ar 5 metus, pasijutau tarsi persikėlus šimtmečiu atgal. Didelės medinės dėžės, pilnos muilo, milžiniškos cisternos, katilai. Gal kokių 8 metų berniukas, sėdintis ant kėdutės, susikaupęs lipdo etiketes ant muilo gabaliukų. Tik negalvokite, kad tai vaikų išnaudojimas, prašau. Tiesiog Graikijoje vaikai nuo vaikystės pratinami dirbti tėvų ūkiuose 😊.

***

Pačiame Korfu miesto senamiestyje, labai netoli Sanroko skvero, nuo 1891 metų veikia muilo fabrikas. Beveik prieš 150 metų fabriko istorija prasidėjo Zakinto saloje, po 20 metų persikėlė į Korfu, nuo tada – 130 metų nepertraukiamo darbo.

Fabriko istorija prasidėjo labai neįprastai. Du pusbroliai iš Zakinto salos – Apostolis Patounis ir Spiros Bazakis – prekiavo su prancūzais. Jie vežė į Marselį Zakintos saloje pagamintus vilnonius apklotus, o iš prancūzų gaudavo muilą, kurį pardavinėjo Jonijos salose. Biznio partneris vedžiojo pusbrolius po Marselio muilo fabrikus, parodė kaip gaminamas muilas, papasakojo apie technologijas. Ir pusbroliai 1850 metais pradeda patys „žaliojo, ypač tyro muilo“ gamybą Zakinto saloje.

1891 metais Apostolio Patounio sūnus Nikolajus, studijavęs Atėnuose architektūrą, pastatė dabartinėje Theotokio gatvėje nedidelį fabrikėlį – tuo metu Patounio ir Bazakio muilo fabriko filialą.

Apie 1930 metus šeimos pasidalino verslą. Bazakis liko Zakintos, kur dirbo iki 1970 metų, o Patounio šeima persikėlė į Korfu, ir tęsia gamybą iki šiol.

***

Dabar fabrikas išlaikęs tokią pačią struktūrą kaip ir prieš 130 metų. Tik įėjus pro duris (beje, reikėtų labai dairytis į iškabas, kad neprabėgtumėte pro šalį) – patalpa-parduotuvėlė. Muilas dėžėse ir lentynose (beje, jis čia pigesnis nei suvenyrinėse parduotuvėse). Čia taip pat galima nusipirkti muilo drožlių.

Taip pat chemiko patalpėlė, atidaryta 19 amžiuje (dabartinio Patounio senelio). Toliau – laboratorija, kurioje stovi katilai.

Didžiausią dalį užima muilo virimo, pylimo į formas, muilo laikymo patalpa.

Fabrike išlikę visi senieji mechanizmai, o muilas daromas pagal senąsias receptūras, kurios niekur Graikijoje nebenaudojamos.

2008 metais tuometis kultūros ministras pasirašė popierius, skelbiančius, kad šis fabrikas yra Graikijos kultūros paminklas.

***

Didelė dalis produkcijos iškeliauja į užsienį, apie 70 proc. į Japoniją ir Vokietiją.

Ką kalba pats dabartinis fabriko savininkas Apostolis Patounis (jau penktoji karta)? 60 metais, kai rinką užkariavo fabrikiniai sintetiniai muilai, daugelis muilo fabrikų užsidarė, išliko tik Patouni. Jis gamina žaliąjį muilą pagal senas technologijas ir su tais pačiais darbo įrankiais, kaip ir jo proprosenelis. Tos močiutės, kurios pirko muilą iš Apostolio senelio, dabar perka pas jį. Ateina ir prašo: „Duok man kilogramą to ūkinio muilo“. Apostolis Patounis sako: kuo ilgiau džiovinamas muilas (o jis džiovina 3-4 ir ilgiau mėnesių), tuo jis geresnis.

***

Muilas natūralus. Nebrangus. Nealergiškas. Labai gerai plauna ir skalbia.

***

Beje, beveik kiekvieną dieną organizuojamos nemokamos ekskursijos fabrike. Bet į jas reikia užsiregistruoti iš anksto.

***

Taigi kas nori tikro be jokių chemikalų ir tikrai rankų darbo muilo – prašome apsilankyti Korfu Patouni fabrike.