Asprokavos vienuolynas, iškyšulys ir paplūdimys

Tiems, kurie mėgsta keliauti pėsčiomis, pradėkite savo maršrutą nuo pietinės salos dalies – Asprokavos. Venecijiečiai vadino šią dalį „Cavo Bianco“, išvertus iš italų kalbos – baltasis iškyšulys, o graikai persivadino į Asprokavos (aspro – iš graikų kalbos „baltas“).

Apie Asprokavos paplūdimį turbūt nieko naujo nepasakysiu – jis nuostabus, tarp kalnų, ilgas platus smėlio, kuriame birželio mėnesį didieji jūros vėžliai užkasa smėlyje savo kiaušinius.  Dabar keli metai vienas jaunas vaikinas nuo maždaug birželio iki rugsėjo pabaigos išdėlioja gultus, skėčius, surenčia nedidelį kioskelį, kuriame galima nusipirkti gėrimų. Bet jei reikia ramybės – paėjėkite toliau.

Nepraleiskite keliuko į Panagia Arkoudilos vienuolyną. Pusiau apleistos sienos ir pastatai, seni įtvirtinimai, angos, skliautuotas gynybinis pastatas, varpinė, kažkur į dangų vedantys laiptai kviečia pasitelkti fantaziją ir keliauti laiku atgal į XVII a.

Atžygiuot iki čia sunkoka, bet verta – vaizdas virš stačios kalvos (apie 125 m virš jūros lygio) į Jonijos jūrą ir Paksos salą yra unikalus.

***

Arkoudilas vietovės pavadinimas greičiausiai yra labai senas. Jis buvo paminėtas dar 1562 metų notariniame akte. Pats žodis galėjo kilti nuo žodžio arcouda (iš graikų kalbos „meška“), bet greičiausiai ne dėl meškų, kurių čia niekad ir nebuvo, bet nuo medžio pavadinimo (vienus didelius medžius, čia augusius, vietiniai vadino meškų medžiais).

Kiti kalba, kad tai žodžių junginys: Arcos, reiškiantis „gynyba“  ir dilonas „erdvė, kuri tinka gynybai“. Vieta tinkama slėptuvei dėl miško tankumo – čia galėjo slėptis artimiausių gyvenviečių žmonės nuo piratų puldinėjimų. 

Yra kelios legendos, kas pastatė vienuolyną. Sakoma, kad pastatė viena kilminga moteris, o jos sesuo pastatė tuo pačiu metu vienuolyną Lefkimyje (Kyros ton Angelon vienuolynas). Kita versija, kad vienuolynus pastatė du broliai tuo pačiu metu.

Vienuolynas turėjo būti atnaujintas arba baigtas 1710 m. 1753 m. surašymo duomenimis, bažnyčia priklausė Philippe Quartano šeimai. Tai aristokratiška sena italų giminė, įrašyta tuo metu į auksinę aukštuomenės knygą („Libro D`oro“).  Virš įėjimo vartų, ten, kur kažkada stovėjo varpinė, matyti Quartano šeimos herbas –
ranka, laikanti granatą, kviečių varpą ir vynuogę. Tai trijų metų laikų simboliai – pavasario, vasaros ir rudens. „Žiemos“ nėra herbe, nes žiemą vyrauja skurdas, blogos oro sąlygos ir apskritai nuosmukis. Šeimos Quartano pavadinimas kilęs iš itališko žodžių junginio „quarta no “ – ketvirto nėra (nėra ketvirtojo sezono).

Šalia vienuolyno stovėjo bokštas, vadinamas Duriu, kuriame vienuoliai gelbėdavosi nuo piratų. Šalia varpinės – laiptai, kurie vedė į bokštą. Vietiniai senieji gyventojai pasakoja, kad iki jūros kranto buvo iškastas požeminis koridorius. 

***

Maždaug prieš 40 metų po baisios audros įgriuvo pastato stogas. Vienuoliai išsikraustė. Buvo planų vienuolyną atstatyti, bet… ištikusios krizės planų įgyvendinimą nutolino.

Dabar rugpjūčio 15 d., Šv.Mergelės Marijos ėmimo į Dangų dieną, vietiniai graikai ateina prie vienuolyno ir šalia esančioje koplytėlėje uždega žvakutes. Tikima, kad čia reikia melstis už tuos, kurie serga, ir tie žmonės pagyja. Nedidelę stilizuotą bažnytėlę pastatė viena šeima, kurios dukra pakilo iš nepagydomos ligos.

***

Beje, aplankę vienuolyną, nesukite atgal tuo pačiu keliu, bet eikite giliau per mišką. Dabar ten yra nuorodos, ir išeisite į pagrindinį kelią veik prie paplūdimio. Takas Jus tikrai sužavės.