Korfu patiekalų skonį įtakojo Viduržemio jūros virtuvė, tačiau maistas čia aštresnis, ir jame daugiau kalorijų. Korfu virtuvei didelę įtaką turėjo venecijiečiai.

Gaminimo stiliui būdingas kelias valandas trunkantis marinavimas ir lėtas gaminimas ant nedidelės ugnies. Daugelis patiekalų mena tuos laikus, kai virėjai sudėdavo visus ingredientus į vieną puodą ir palikdavo troškintis visą dieną.

Naudojamos žolelės: raudonėlis, česnakai, svogūnai, petražolės, bazilikas, krapai, pipirmtės, šaltmėtės, cinamomas.

Maisto gaminimo procesas namuose priminė ritualą, o ypač sekmadieniais. Pastitsada tądien buvo pagrindinis patiekalas, būtinai su gaidžio mesa.

Keturi geriausiai žinomi Korfu patiekalai rodo Venecijos įtaką. Tai Sofrito (pjaustyta veršiena, virta su actu, česnaku ir petražolėmis); Bourdeto (pipirinis žuvies troškinys); Bianco (balta žuvis su česnaku); ir Pastitsada (makaronų ir mėsos patiekalas).

Net jų pavadinimai rodo itališką kilmę.

Bene tradiciškiausias patiekalas yra sofrito, kilęs iš žodžio “so fritto”, italų kalba reiškia “troškintas” arba “lengvai keptas”. Šis tradicinis patiekalas gaminamas iš plonų veršienos griežinėlių, kurios pabarstomos miltais, apkepamos keptuvėje, vėliau verdamos su baltu padažu iš smulkiai pjaustytų česnakų, petražolių, pipirų, baltojo vyno, acto ir druskos. Paprastai patiekiamas su bulvių koše.

Pastitsada – tai troškinys, kuris gaminamas šventėms arba oficialiems pietums. Tai makaronų ir veršienos, jautienos arba paukštienos, virta su čili pipiraus, česnakais, svogūnais,  vynu, alyvuogių aliejumi, actu, gvazdikėliais, lauro lapu, cinamonu, šviežiais ar konservuotais pomidorais, maltais juodaisiais pipirais, ir ant viršaus tarkuotas sūris. Tradiciškiausias būtų pastitsada su gaidžio mesa. Dažnai naudojamas specialus 10-12 prieskonių sutrintas mišinys “spetzieriko”. Tradiciškai šį mišinį gamindavo vaistininkai, bet ir kiekviena šeima turėjo savo šio prieskonio gaminimo paslapčių.

Prie žuvies patiekalų dažnai gaminamas savoro (savouro) padažas. Jis gaminamas iš aukštos kokybės alyvuogių aliejaus, acto, lauro lapų, rozmarino, česnako.

Bianco – tai tradicinis korfiečių žuvies kepimo būdas, naudojant česnakus, bulves, petražoles, pipirus, citrinos sultis. Padažo spalva yra balta, iš čia pavadinimas (irgi itališkas). Žuvis paprastai būna riebesnė. Turėkite pakankamai duonos, nes padaže galima pamirkyti duoną. Jis labai skanus.

Tsigareli. Labai populiarus, nes paprastaus, skanus ir maistingas. Tai virti lapiniai žalumynai su susmulkintu svogūnu, česnaku, raudonąja aitriąja paprika ir druska pagal skonį. Patiekalas būna aštrus, labai mėgiamas žiemos mėnesiais, Lapiniai žalumynai, arba maistingosios žolės, renkami laukuose, miškuose.

Bourdeto. Tai žuvis raudoname padaže. Padažui pakepinami svogūnai su raudonąja paprika ir čili pipirais, spaudžiama citrina. Čia nėra pomidorų padažo, raudoną spalvą suteikia paprika. Naudojamos žuvys, tokios kaip jūros ešeriai, skorpionžuvės, jas reikia virti visą, nieko nepjaustant.

Sykomaida. Tai saldainis ar pyragas iš džiovintų figų, ouzo, mastika, saldžiu vynu, būna įvyniotas į graikinio riešuto lapus.

Tzitzifa. Tai medžio vaisius, dydžio kaip alyvuogę, valgoma džiovinta.

Korfu bolshevikai. Saldus didelės bandelės formos su sirupu gardumynas. Tikrai būna ne visur,  geriausia Korfu senamiestyje esančioje “Voulisma” kepyklėlėje.

Kalbant apie tradicinius Korfu saldumynus, kumquat (japoniškas kinkanas) yra tradiciškiausias.  Graikiškai vadinamas „saldainiu šaukštu“, atrodo kaip marmaledas, tačiau skirtumas yra tas, kad vaisiai, naudojami jiems gaminti, nėra plakami, o supjaustomi mažais gabalėliais arba naudojami originalaus dydžio ir turi savotišką sirupą. Jie vadinami šaukštiniais saldainiais, nes patiekiami šaukšte.

Nouboulo yra vietinis delikatesas (kitaip vadinamas Korfu prosciutto), gaminamas iš kiaulienos, marinuotos su raudonuoju vynu, rūkyta, apvyniota aromatiniais augalais.

Tsitsimbira (ar kitaip, imierinis alus) atkeliavo XIX a. pabaigoje kartu su anglais. Buvo gaminamas naudojant dalinę fermentaciją, o ne su skonio ir saldinimo stiprikliais, o vietiniai bakalėjos amatininkai jį patiekdavo Anglijos lordams karštomis vasaros popietėmis. Receptas tapo Korfu sinonimu ir gaminamas iki šiol.

Korfu alus. Arilas vietovėje yra alaus gamykla. Paragaukite kelių rūšių alaus. Jo galima rasti parduotuvėse ar tavernose. Alaus mėgėjai sako, kad labai neblogas.

Ypatybės

Korfiečiai yra pirmieji iš graikų, kurie išbandė bulves, ankštinius augalus, kakavą ir prieskonius. Renesanso epochoje Venecija buvo pagrindinė prieskonių prekeivė Europoje, o tai padarė didelę įtaką Korfui virtuvei ir vietinių gyventojų kulinariniams įpročiams.

Maždaug XVI amžiaus į Korfu atkeliavo kalakutiena, greičiausiai su  prancūzais, nes graikiškas žodis “galopoula” pažodžiui verčiamas kaip „prancūziškas paukštis“.

Pudingai į Korfu atkeliavo ne su venecijiečiais, o su anglais – XIX amžiuje.

Visais šiais patiekalais mėgavo tik Korfu aukštesniosios klasės. Korfu vargšų mityba buvo labai skirtinga, kurią sudarė menkė, laukiniai žalumynai, virti su svogūnais ir alyvuogių aliejumi, ir kukurūzų duona.

Korfu virtuvė nėra nei aštri, nei švelni, bet turtinga Viduržemio jūros regiono skoniais. Pagrindinės savybės yra alyvuogių aliejus, daržovės, makaronai ir prieskoniai. Prie kasdienių patiekalų dažnai pridedami švieži žalumynai, kuriuos šeimininkės prisirenka iš savo sodų ar kalnų. 

Žuvis tradiciškai kepama visa, su galva ir uodega. Jie dažnai pagardinami žolelėmis, marinuojami alyvuogių aliejuje ir citrinų sultyse. Taip pat populiarios krevetės, aštuonkojai ir kalmarai.

Makaronai yra mėgstamiausias maistas Korfu, ypač orzo (makaronai-ryžiai).

Ploni tešlos lakštai, vadinami filo, naudojami užkandžiams, pavyzdžiui, sūrio ar špinatų pyragams.