Menu
Vienas ypatingiausių Graikijos augalų – kalnų arbata, kuria jau daugiau kaip 2 000 metų žmonės mėgaujasi ne tik dėl gero skonio, bet ir naudos sveikatai. Pasak graikų mitų, kadangi jos gėrė titanai, užtat ir buvo titanais.
Graikijos kalnų arbata gaminama iš sideričio – lietuviškai, beje, sirinė timsra – lapų ir žiedų. Šioje gentyje yra daugiau kaip 150 rūšių, 27 iš jų auga Graikijoje ir kiekviena skiriasi skoniu, mat sukaupia skirtingą kiekį veikliųjų medžiagų katechinų.
Sideritis auga aukštai, uolinguose kalnų šlaituose ir yra prisitaikęs išgyventi su nedaug vandens ir dirvožemio.
Beveik kiekvienas Graikijos regionas turi savo sideričio arbatos pavadinimą, pavyzdžiui, „Olympo“ arba „Parnaso“, pagal kalno, kuriame auga, pavadinimą. Labiausiai paplitęs angliškas pavadinimas „kalnų arbata“, dėl to, kad išvertus iš graikų kalbos reiškia „kalno arbata“. Dar ji vadinama piemenų arbata, mat graikų piemenys savo bandas gano aukštai kalnuose.
Kalnų arbata yra nepaprastai populiari Graikijoje ir verdama dažniausiai žiemą, kai žmonės peršala ar ką nors skauda, ji padeda kovoti ir su nevirškinimu, nerimu, be to, stiprina imuninę sistemą.
Graikijos močiučių taisyklė: bent po vieną puodelį per dieną. Ir būsite sveiki! Beje, žirgams šis augalas nuodingas.
Senovės Graikijoje Dioskoridas ir Teofrastas teigė, kad sideritis padėjo gydyti žaizdas, kurias mūšyje gavo kariai. Mat, augalo stiebas panašus į ietį, ilgą ir ploną su antgaliu, – unikaliu taurėlapiu.
Šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas tvirtino, kad sideritis labiausiai tinka imuninei ir kvėpavimo sistemoms. Ir šiandien Graikijoje kalnų arbata dažniausiai vartojama žiemą, kovojant su peršalimu, gripu ir, žinoma, kovidu!
2011 m. „Journal of Ethnopharmacology“ buvo išanalizuotas visuose 150 sideričio rūšių esantis flavonoidų kiekis ir padaryta išvada, kad jie turi neįtikėtiną poveikį kaip antimikrobinis, priešuždegiminis, analgetikas, antibakterinis, priešgrybelinis ir antispazminis vaistas. Taip pat pranešta, kad kalnų arbata buvo tokia pat galinga kaip ir žalioji arbata, mažinant oksidacinį stresą. Taigi, „titanų žolė“:
